Žodis „ousadia“ reiškia „drąsa“ arba „įžūlumas“. Tai yra įdomus žodis, nes jis perteikia jausmą, kai kažkas elgiasi drąsiai ar net šiek tiek įžūliai, bet dažnai su gera intencija.
Šioje dainoje dainininkas atsiprašo už savo „ousadia“ (drąsą) kreipdamasis į merginos mamą ir prašydamas leidimo susitikinėti su jos dukra. Tai rodo jo ryžtą ir nuoširdumą, nepaisant to, kad jo veiksmai gali būti laikomi šiek tiek netinkamais ar per drąsiais.
Įsivaizduok linksmą ir kartu labai nejaukią situaciją: vaikinas ateina prašyti griežtos mamos leidimo draugauti su jos dukra, tačiau pasirenka patį blogiausią įmanomą metą! Brazilų atlikėjas Thiago Brava kartu su Jorge šioje sertanejo dainoje pasakoja būtent tokią istoriją. Įsimylėjėlis atsiprašo už savo gatvės stiliaus aprangą – „traje de maloqueiro“ (chuligano, gatvės vaikio drabužiai), nes vilki pernelyg didelius marškinius („camisa larga“) ir yra užsimaukšlinęs kepurę atgal („boné pra trás“). Negana to, jis įsiveržia tiesiai per mamos mylimiausią muilo operą: „Bem na hora da novela que a senhora gosta mais“ (Tiesiai per serialą, kurį ponia labiausiai mėgsta). Nors dukra įspėjo, kad mama pikta („a senhora é brava“), nemiegojęs tris naktis vaikinas yra pasiryžęs bet kam ir namo be teigiamo atsakymo negrįš.
Priedainis tampa tiesioginiu, beprotiškai drąsiu kreipimusi į būsimą uošvę: „Dona Maria, deixa eu namorar a sua filha“ (Ponia Marija, leiskite man draugauti su jūsų dukra). Norėdamas ištirpinti motinos širdį ir atpirkti savo įžūlumą („ousadia“), jis griebiasi pačių saldžiausių komplimentų. Jo mylimoji – tiesiog meno kūrinys: „Essa menina é um desenho no céu que Deus pintou e jogou fora o pincel“ (Ši mergina yra piešinys danguje, kurį Dievas nutapė ir išmetė teptuką). Ši frazė reiškia, kad ji yra vienintelė tokia, nepakartojama, nes Dievas nebegalėjo sukurti nieko panašaus. Tai labai šilta, šiek tiek komiška daina apie meilę, nugalinčią baimę prieš griežtus tėvus.