„Gabbiano“ reiškia „žuvėdra“. Tai yra įdomus žodis, nes jis ne tik apibūdina paukštį, bet ir atlieka svarbų vaidmenį dainos pasakojime.
Dainoje žuvėdra tampa tarsi stebuklingu pasiuntiniu, kuris atneša mylimąją ant uolos. Šis žodis suteikia dainai poetinio žavesio ir simbolizuoja lengvumą bei laisvę.
Įsivaizduok šiltą pavasario dieną prie jūros. Italų dainininkas Fabio Concato dainoje „Fiore Di Maggio“ pasakoja apie vaiko atėjimą į pasaulį, paversdamas šį įvykį pasakiška, švelnia istorija. Jis dainuoja apie mergaitę, gimusią saulėtoje vietoje ant uolos: „Tu che sei nata dove c'è sempre il sole / Sopra uno scoglio che ci si può tuffare“ (Tu, gimusi ten, kur visada šviečia saulė / Ant uolos, nuo kurios galima nerti į vandenį). Šis vaikas dainoje tampa pačiu gegužės žiedu – „Su quello scoglio in maggio è nato un fiore“ (Ant tos uolos gegužę pražydo gėlė), atnešančiu pavasario šviesą tiesiai į širdį.
Kūrinio siužetas labai jaukus ir kupinas mielų fantazijų. Dainos herojus prisimena šventinę nuotaiką miestelyje, nors vėliau juokais pripažįsta, kad tiksliai nepamena, kur viskas vyko – paplūdimyje ar brolio namuose! Vietoj rimto pasakojimo jis renkasi pasaką: mažylė stebėjo tėvus iš dangaus ir nusileido žemyn, pasinaudojusi... kiru kaip transportu. „Un passaggio da un gabbiano / Ti ha posata su uno scoglio ed eri tu“ (Kiras pavėžėjo / Nutupdė tave ant uolos, ir tai buvai tu). Tai be galo šviesi, šilta daina apie laukimą tuščiame paplūdimyje susikibus už rankų ir stebuklą, kai šeimą papildo nauja gyvybė.