Niewdzięczny reiškia „nedėkingas“ arba „nepalankus“. Tai stiprus žodis, kuris apibūdina likimą, kuris pasirodo esąs žiaurus ar neteisingas.
Šioje dainoje Gosia Andrzejewicz dainuoja „Niewdzięczny los zmienia życia bieg“ (Nedėkingas likimas keičia gyvenimo eigą). Ji naudoja šį žodį, kad išreikštų skausmą ir nusivylimą dėl to, kad mylimas žmogus dingo, ir kaip sunku susitaikyti su šia netektimi.
Gosia Andrzejewicz, Lenkijos atlikėja, dainoje „Słowa“, tai yra „Žodžiai“, prisimena mylimo žmogaus pažadus ir švelnumą. Jo žodžiai buvo „Tak lekkie jak słowika śpiew“ [tokie lengvi kaip lakštingalos giesmė] ir „Tak ciepłe jak pustynny deszcz“ [tokie šilti kaip dykumos lietus]. Tai gražūs, šiek tiek netikėti palyginimai: dykumos lietus retas ir labai laukiamas, todėl šie žodžiai dainos pasakotojai reiškė saugumą. Ji sako, kad mylimojo žodžiai ją „Tuliły mnie w ramionach snu“ [apkabindavo miego glėbyje] ir saugodavo nuo kiekvieno dusulio trūkumo, tarsi vien jų pakakdavo, kad naktis būtų ramesnė.
Tačiau dabar to žmogaus jau nebėra ilgiau nei metus. Pasakotoja vis dar negali jo pamiršti, nes jis yra kiekvienoje ją supančioje akimirkoje. Ji prisimena, kaip jis sakė „Że kochasz“ [kad myli] ir norėjo, kad ji būtų tik su juo „na zawsze“ [amžinai]. Šis kartojamas pažadas skamba gražiai, bet kartu ir skaudžiai, nes gyvenimas pasuko kita kryptimi. Ji nori išsaugoti jį atmintyje, vėl pajusti jo apkabinimą ir tikėti, kad nieko neįvyko. Dainos žodžiai paprasti, tačiau jų centre yra labai konkretus ilgesys: žmogus išėjo, o jo meilės pažadai liko gyventi atmintyje.