Doodga yra neformalus veiksmažodis, reiškiantis „mirsiu“. Jis kilęs iš olandų kalbos žodžio „doodgaan“, kuris reiškia „mirti“.
Šioje dainoje Joost Klein dainuoja „Blijf hier tot ik doodga“ (Liksiu čia, kol mirsiu). Tai stiprus ir dramatiškas būdas išreikšti norą pasilikti Europoje amžinai, pabrėžiant jo gilų prisirišimą prie Europos idėjos ir laisvės keliauti.
Nyderlandų atlikėjas Joost Klein dainoje „Europapa“ surengia beprotišką, linksmą ir kartu labai asmenišką kelionę po Europą. Nors jis dainuoja apie pamestą pasą („Maar m'n paspoort is verdwenen“ [Bet mano pasas dingo]) ir pinigų trūkumą („Ik heb geen geld voor Paris“ [Neturiu pinigų Paryžiui]), džiaugiasi kelionėmis be vizų: sėda į autobusą į Lenkiją ar traukinį į Berlyną. Priedainis skamba kaip tikras himnas laisvei judėti: „Welkom in Europa / Blijf hier tot ik doodga“ (Sveiki atvykę į Europą / Liksiu čia, kol numirsiu).
Už šio pašėlusio ritmo slepiasi ir bėgimas nuo savęs bei vienatvė. Joost keliauja per Vokietiją („Ich bin so allein“ [Aš toks vienišas]) ir Italiją, kur jam vis tiek skauda. Jam nereikia tradicinio maisto – prancūziškų sraigių (escargots), britiškų fish 'n chips ar ispaniškos paella („Ik weet niet eens echt wat dat is“ [Aš net gerai nežinau, kas tai yra]). Vietoj to jis įsijungia radiją, klauso Stromae dainos „Papaoutai“ ir pažada nesustoti, kol visi pasakys, kad jam puikiai sekasi.