„Powietrze“ reiškia „oras“. Tai yra kasdienis žodis, tačiau šioje dainoje jis įgauna gilesnę, metaforinę prasmę.
Kubańczyk dainuoja: „Przynosisz mi powietrze“ (Tu man atneši orą). Tai reiškia, kad mylimas žmogus jam yra gyvybiškai svarbus, kaip oras, be kurio negalima gyventi. Šis palyginimas pabrėžia meilės ir ilgesio stiprumą, padarydamas žodį „powietrze“ labai paveikiu ir įsimintinu.
„Ta noc“ reiškia „Ta naktis“. Kubańczyk dainuoja apie vienatvę po išsiskyrimo: visi jau išėjo, namuose liko tyla, taurė brangaus viskio ir sena liūdna dainos ištrauka. Jis prisimena žmogų, kurio pėdsakų pilna bute, o ant pagalvės dar jaučiamas jo kvapas. Ypač stipriai skamba prašymas: „Zostań, bo ta noc / To ona płacze deszczem“ [Pasilik, nes ši naktis verkia lietumi]. Čia lietus tampa beveik kitu dainos veikėju, o „przynosisz mi powietrze“ [tu atneši man oro] reiškia, kad tas žmogus jam yra toks reikalingas, jog be jo sunku net kvėpuoti.
Dainos pasakotojas užsispyręs ir pirmas nepaskambins, nors akivaizdžiai ilgisi. Žodis „kotek“ [katinėli, meiliai vadinamas žmogus] parodo ankstesnį artumą, o „piszę kolejny numer“ [rašau dar vieną kūrinį] nurodo, kad daina tampa beveik laišku buvusiam artimam žmogui. Jis nežino, ar kitas žmogus taip pat ilgisi, ir net abejoja, ar nori išmokti gyventi be jo. „Czas leczy rany, choć zostawia tak wiele blizn“ [laikas gydo žaizdas, bet palieka tiek daug randų] skamba paprastai, tačiau čia tai ypač tinka: dienos praeina, bet kvapas, sapnai ir tuščias grįžimas į namus niekur nedingsta.