„Cuscră“ reiškia „uošvė“ arba „anyta“, bet šiuo atveju tai yra kreipinys į būsimo marčios motiną. Tai yra įdomus žodis, nes jis nėra kasdienis ir atspindi giminystės ryšius, kurie yra svarbūs dainos kontekste.
Dainoje dainininkė kreipiasi į būsimą marčios motiną, atsiprašydama, kad jos sūnus „pavogė“ jos dukrą, bet kartu ir giriasi savo sūnumi bei būsima marčia. Šis žodis puikiai atspindi dainos temą – dviejų šeimų susijungimą per santuoką.
Pasiruošk linksmam moldaviškam vestuvių kaimynų pokalbiui! Moldovos atlikėja Lia Taburcean dainoje „Cuscra“ įsikūnija į būsimą uošvę (arba anytą), kuri kreipiasi tiesiai į savo сваchą – rumuniškai cuscră (tai tavo vaiko sutuoktinio mama). Ji šmaikščiai atsiprašo kitos mamos už tai, kad jos sūnus „pavogė“ jos didžiausią brangenybę: „Cuscră, ia și de mă scuză / Că băiatul meu comoara ți-o furat“ („Svočia, atleisk man, kad mano berniukas pavogė tavo lobį“). Tačiau tuoj pat nuramina, kad gailėtis tikrai neteks, nes tėvas sūnų išmokė mylėti moterį.
Visas kūrinys yra beprotiškai smagus savų vaikų gyrimas per kaimo humoro prizmę. Dainininkė giria sūnų Joną sakydama, kad jis „Dintre Ioni cel mai Ion“ („iš visų Jonų pats joniškiausias Jonas“) – vyras, kuris šiandien dirba net po vakarėlio ir išleidęs centą rytoj parneša liūtą (leu – Moldovos ir Rumunijos valiuta). O marčiai Marijai negaili didžiausių liaupsių, vadindama ją tikra šeimininke, verta aukso medalio („Care ia aur la concurs de gospodine“), ir juokaudama priduria: „Fata ta, cuscră, seamănă cu mine“ („Tavo dukra, svočia, panaši į mane“). Tai nuotaikingas, buitiškas ir labai tikras liaudies dvasios dialogas apie dviejų šeimų susijungimą.