Arrequérar yra labai retas, su kalonų kalba siejamas žodis, reiškiantis „dainuoti“ arba „išdainuoti“. Dainoje jis vartojamas eilutėje „Nesta música vou arrequérar em calon“: atlikėjas sako, kad šia daina dainuos kalonų kalba ir išdidžiai parodys savo kultūrinę tapatybę.
Ši Nininho daina yra garsus pareiškimas apie tapatybę ir laisvę. Pasakotojas didžiuojasi tuo, kas yra jo kraujyje: „O sangue que corre cá dentro / E o orgulho de ser calon“ [„Kraujas, kuris teka manyje, ir pasididžiavimas būti calon“]. Žodis „calon“ čia įvardija jo romų tapatybę, o kartojamas šūksnis „Calon“ skamba lyg vardas, kurį jis nori ištarti visam pasauliui. Jis dainuoja „com sentimento“ [„su jausmu“] ir sako parodysiąs pasauliui, kas esąs.
Daina taip pat atmeta seną stereotipą: „Cigano já não vive à volta da fogueira“ [„Čigonas jau nebegyvena aplink laužą“]. Vietoj to žmogus pats renkasi kryptį: „Eu vivo à minha maneira / Eu canto à minha maneira“ [„Aš gyvenu savaip / Aš dainuoju savaip“]. Eilutė „Para nós não há fronteira“ [„Mums nėra sienų“] suteikia tekstui laisvės ir bendrumo pojūtį, o „E se um cai / Cai outros mil“ [„Ir jei vienas nukrinta, nukrinta dar tūkstantis“] skamba tyčia perdėtai, tarsi stiprus perspėjimas apie bendrą likimą. Įdomiausia, kad visa tai kartojama paprastai ir atkakliai: dainuoti savaip čia yra ir teisė, ir pareiškimas.