„Ockelbo 300“ yra konkretus sniego motociklo modelis, kuris dainoje apibūdinamas kaip „geriausias sniego motociklas, kokį tik galite įsigyti“. Tai nėra kasdienis žodis, o veikiau nuoroda į konkretų daiktą, kuris yra dainos centre.
Šis pavadinimas yra įdomus, nes jis atspindi švedišką kultūrą ir laisvės jausmą, važinėjant sniego motociklu per užšalusius ežerus ir kalnus. Tai suteikia dainai autentiškumo ir unikalumo.
„Ockelbo 300“ yra linksma, labai konkreti daina apie seną sniego motociklą, kurį pasakotojas myli beveik kaip gyvą būtybę. Jis kasdien laukia kieme, o išvažiavus į užšalusį Klimtaträsket prasideda laisvė: sniegas lekia į šalis, motociklas kyla į kalnus, o variklis dirba „su tokia neįtikėtina jėga“. Priedainyje kartojama „Hon e de finaste som finns“ [Ji yra pats gražiausias dalykas, koks tik gali būti]. Tas „ji“ reiškia ne merginą, o patį Ockelbo 300, todėl ši meilės kalba skamba smagiai ir tyčia truputį perdėtai.
Dainoje netrūksta šiaurietiško vietos kolorito: minimi Klimtaträsket, kalnas Svartfjäll, snieguoti šlaitai ir tolumoje matoma „bodega“, čia reiškianti užeigą ar namelį. Pasakotojas giria motociklo istoriją ir praktiškumą: jis tarnauja nuo 1972 metų, naudoja alyvos ir kuro mišinį, o vienintelė bėda kartais būna stūmoklio žiedai. Švediškos tarmės žodžiai „e“ vietoj „är“, „bare“ vietoj „bara“ ir „åke“ vietoj „åka“ suteikia tekstui vietinį, šnekamą skambesį. O frazė „Hon e så grann“ [Ji tokia graži] po visų kalnų, dūmų ir variklio gedimų skamba kaip nuoširdus draugo pagyrimas savo ištikimam, kiek senamadiškam sniego motociklui.