Säännöt Rakkaudelle Lyrics in Lithuanian by Anna Puu
Lohduttomin yra būdvardžio lohduton (liūdnas, beviltiškas) superlatyvas, reiškiantis „liūdniausia“ arba „labiausiai guodžianti“.
Šioje dainoje Anna Puu naudoja šį žodį apibūdindama taisyklę, kuri draudžia įsimylėjėliams reikėti vienas kito. Tai pabrėžia skausmą ir beviltiškumą, kai negalima pasikliauti mylimu žmogumi, net jei to labai reikia. Tai stiprus ir jaudinantis žodis, kuris puikiai atspindi dainos emocinį krūvį.
Anna Puu dainoje „Säännöt Rakkaudelle“ („Meilės taisyklės“) meilė tampa beveik pavojingu žaidimu, kuriam du žmonės bando sukurti aiškias ribas. Jie negali norėti vienas kito taip, kad dėl to meluotų savo artimiesiems. Pirmoji taisyklė skamba griežtai, o antroji dar labiau priartina draudžiamą klausimą: „Mitäpä jos kaiken riisuisimme?“ [O kas, jeigu viską nusimestume?] Čia kalbama ne tik apie drabužius, bet ir apie paskutinių uždangų pašalinimą, visišką atvirumą bei intymumą. Įdomu tai, kad kuo daugiau taisyklių pora sugalvoja, tuo aiškiau matyti, kaip sunku jausmus sutalpinti į tvarkingus rėmus.
Priegiesmyje jie kartoja, kad reikia „keksiä säännöt rakkaudelle“ [sugalvoti meilės taisykles], mylėti jų ribose, laiku sulėtinti ties sankryžomis ir laiku grįžti namo. Sankryža čia veikia kaip vaizdingas pasirinkimo taškas: dar galima pasukti atgal, kol neperžengta riba. Vis dėlto paskutinė taisyklė sugriauna visą atsargų planą: „Entä jos sittenkin rakastumme?“ [O kas, jeigu vis dėlto įsimylėsime?] Daina juda nuo draudimų prie klausimo, ar meilę apskritai įmanoma suvaldyti. Ypač skaudžiai skamba mintis, kad jie neturi vienas kitam tapti tokie reikalingi, jog nebegalėtų gyventi atskirai. Tačiau galutinis klausimas palieka duris atviras: gal jų ryšys vis tiek stipresnis už visas pačių sukurtas taisykles.
