Naufragio pažodžiui reiškia "laivo sudužimas". Tai galingas ir dramatiškas žodis, kurio kasdien negirdite dainose.
Šioje romantiškoje baladėje Marco Mengoni naudoja jį metaforiškai, apibūdindamas pasiklydimą emocijų jūroje. Jis dainuoja apie "el naufragio de un sentimiento" (jausmo laivo sudužimą), sukuriant ryškų vaizdą, kaip jį visiškai užvaldo meilė ir ilgesys. Šis poetinis vartojimas daro jį tikrai įsimintinu žodžiu.
Italų atlikėjas Marco Mengoni dainoje „In Tempo“ sudeda kasdienybės nuotrupas, kurias visi puikiai pažįstame. Gyvenimas čia susideda iš labai konkrečių, buitiškų smulkmenų: „divani presi a rate“ (išsimokėtinai pirktų sofų), senų butų su pritemdyta šviesa, „serie cult americane“ (kultinių amerikietiškų serialų) ir prakaito su duona. Kartu šmėžuoja troškimas viską mesti ir tiesiog išvažiuoti: „camminare vecchie strade con le scarpe nuove“ (vaikščioti senomis gatvėmis su naujais batais) ar naktį sėsti prie vairo ir tyčia pasiklysti kelyje („ed apposta perderemo la strada“).
Visą šią kasdienę rutiną netikėtai supurtina pasikartojantis sapnas, kuris ateina pažadinti pačiu laiku. Priedainyje atsiranda beveik siurrealus vaizdinys: „un sosia di me stesso“ (mano paties antrininkas), „un prigioniero libero“ (laisvas kalinys) ir veidas veidrodyje, kuris rėkia, bet jo balso nesigirdi („grido, ma la mia voce non esiste“). Šie tekstai puikiai tinka mokytis itališkų priešpriešų ir kasdienių frazių, nes Mengoni meistriškai supina paprastus žodžius su sapnų logika.