Folkhavet pažodžiui reiškia „žmonių jūra“ ir vaizdingai apibūdina didžiulę, tankią minią.
Dainoje pasakotoja „plūduriuoja žmonių jūroje“, o jos buvęs mylimasis su kita jau „paskendę vienas kitame“. Ši vandens metafora ypač įtaigiai perteikia vienatvę minioje ir skausmą matant artimą žmogų su kažkuo kitu.
Molly Sandén daina „Nån Annan Nu“ – tai tikras vakarėlio himnas, bet su karčia nata! Įsivaizduok: esi klube, galbūt šiek tiek išgėręs, ir staiga pamatai savo buvusįjį su kažkuo nauju. O, ne! Dainos herojė blaškosi minioje, tikrindama buvusiojo „Story“ ir tikėdamasi, kad galbūt viskas vėl bus kaip anksčiau. Ji netgi prisipažįsta: „Jag som hoppats på ett återfall“ (Aš, kuri tikėjausi atkryčio).
Bet realybė trenkia per veidą, kai jis žiūri į kitą. „Det spelar ingen roll hur bra jag dansar / När du tittar på nån annan“ (Nesvarbu, kaip gerai aš šoku / Kai tu žiūri į kažką kitą). Ji jaučiasi taip, lyg plūduriuotų žmonių jūroje, o jie „har redan drunknat i varandra“ (jau paskendo vienas kitame). Tai daina apie tą skausmingą momentą, kai supranti, kad praeitis yra praeitis, ir nors norėtum, kad būtumėte „vi / Som andas in varann som ni gör nu“ (mes / Kurie įkvepia vienas kitą, kaip jūs dabar darote), jis jau turi „nån annan nu“ (kažką kitą dabar).