Sultanım Lyrics in Lithuanian by Mustafa Ceceli
Abu hayat yra poetiškas, senovinis posakis, reiškiantis „gyvybės vandenį“ arba nemirtingumo šaltinį. Tai reta, iš persų ir arabų kalbų tradicijos kilusi sąvoka, turkiškai dažniau rašoma âb-ı hayat.
Dainoje mylimojo žodžiai prilyginami gyvybės vandeniui: jie atgaivina žmogų ir leidžia jam pražysti tarsi rožei.
Mustafa Ceceli dainoje „Sultanım“ kalbantis žmogus kreipiasi į mylimąją kaip į savo „sultonę“: turkiškas sultanım reiškia „mano sultone“ arba „mano valdove“. Jis ateina prie jos tarsi pasikeisti iš pagrindų. „Can yakan gözlerini“ [tavo akis, kurios žeidžia širdį] ir „Abu hayat sözlerinle / Gül olup yeşermeye geldim“ [su tavo gyvybės vandens žodžiais atėjau sužaliuoti kaip rožė] parodo, kad mylimosios žodžiai jam yra tarsi stebuklingas gyvybės eliksyras. Jis prisipažįsta esąs „aciz“ [bejėgis] ir „yarım“ [neužbaigtas], todėl nori šalia jos tapti pilnas. Palyginimas su įsimylėjusiais lakštingalomis, nutūpiančiomis ant rožės šakos, yra labai romantiškas ir tyčia dramatiškas.
Dainos pasakotojas nieko nelaiko svarbesniu už šį žmogų: „Senden öteye yer yok“ [už tavęs nėra kitos vietos] ir „Canımdan başka servetim yokken“ [kai neturiu kito turto, tik savo gyvybę] skamba kaip visiškas atsidavimas. Jis prašo: „Kabul et n'olur sultanım“ [prašau, priimk mane, mano sultone] ir ateina „aşkınla yanmaya“ [degti tavo meilėje]. Antroje dalyje vaizdai dar didesni: iš kalno, akmens ir žemės jis nori tapti vandenynu, iš meilės neturinčio nelaimėlio atrasti save, nuo melo atsigręžti į tiesą. Ypač graži paskutinė kryptis: „Yaşayan bir ölüyken / Gönlünde doğmaya geldim“ [būdamas gyvas numirėlis, atėjau gimti tavo širdyje]. Tai daina apie žmogų, kuris prašo ne prabangių dovanų, o leidimo pradėti gyvenimą iš naujo mylimojo širdyje.
