Derdime reiškia „mano problemai“ arba „mano bėdai“. Tai yra žodis, kuris išreiškia gilų asmeninį sielvartą ar sunkumą.
Šioje dainoje žodis „derdime“ kartojamas kelis kartus, pabrėžiant dainininko troškimą rasti sprendimą savo vidiniams iššūkiams ir skausmui. Jis ieško „gydytojo“ savo sielos kančioms, todėl šis žodis puikiai atspindi dainos emocinę gelmę.
Šioje dainoje žmogus žvalgosi į laiką prieš meilę: „Seni özlemiştim“ [Aš tavęs buvau pasiilgęs], tačiau dar nebuvo nei prisilietimo, nei bučinio, nei tikro susitikimo. Dabar jis sako pasikeitęs ir vis grįžta mintimis į vakar, nes kitas žmogus visiškai užvaldė jo žvilgsnį. Žodis „henüz“ reiškia „dar“ arba „dar ne“, todėl kartojamas jis skamba kaip užstrigęs laukimas: „Henüz beni sevmemiştin“ [Tu dar nebuvai manęs pamilęs]. O „Hazan gelmemişti henüz“ [Dar nebuvo atėjęs ruduo] įveda rudens, vėlyvo sezono vaizdą, nors meilė tuo metu dar nebuvo subrendusi.
Priegiesmyje atsiranda smagus turkiškas posakis „Elma ağaçtan düşmemişti“ [Obuolys dar nebuvo nukritęs nuo medžio]. Čia tai reiškia, kad lemiamas momentas dar neatėjo. Pasakotojas nori rasti kelią sau, pabėgti nuo savo praeities ir atsitraukti nuo šio pasaulio, o mylimasis galėtų tapti vaistu: „Bir çare olsan derdime“ [Jei būtum mano skausmo vaistas]. Vėliau vaizdai tampa daug aštresni: kito žmogaus širdis įsminga į jo sielą, bet jo nenužudo. Jis net buvo nustojęs gerti, tačiau sako, kad taip gyvenimas neina, o meilės dar nepavyko „suvirškinti“. Vis dėlto „vakit gelmemiş henüz“ [Dar neatėjo laikas] palieka dainą laukimo vietoje: jausmas jau sužeidė, bet jo galutinė valanda dar neatėjo.