Labiele reiškia „nestabilios“ arba „nepastovios“. Tai retesnis, psichologinį atspalvį turintis būdvardis, dainoje apibūdinantis emociškai nestabilias ir permainingas jųdviejų savaites.
Pommelien Thijs, atlikėja iš Belgijos, dainoje „Atlas“ pasakoja apie žmogų, kuris vis dar neša kito žmogaus pasaulį, nors jų santykiai jau baigėsi. Vaizdai čia beveik fiziškai sunkūs: kišenėse smėlis, plaukuose vėjas, rankose sugautas vanduo, kurį pasakotoja nuneša iki jūros, o paskui plaukia atgal į krantą. Ji sako: „Ik moet bergen verzetten“ [Turiu nuversti kalnus]. Tai olandiškas posakis apie milžiniškas pastangas, o dainoje jis skamba taip, lyg kiekvieną kalną iš tiesų tektų pajudinti.
Priegiesmyje kitas žmogus ją pavadina savo atlasu: „Jij zei dat het klaar was, noemde mij je atlas“ [Tu pasakei, kad viskas baigta, pavadinai mane savo atlasu]. Atlasas čia reiškia tą, kuris ant pečių laiko visą pasaulį, todėl pasakotoja pripažįsta: „Sorry dat ik jou nog op handen draag“ [Atsiprašau, kad vis dar nešioju tave ant rankų]. Ji atidavė per daug, nešė kito pasaulį, bet tas svoris niekada nebuvo nešamas atgal. Net po išsiskyrimo ji parduoda daiktus ir stato kartoninius namus, kad išsaugotų mintį, jog jų ryšys galėjo pavykti. Labai tiesi, net truputį skaudi eilutė „God je bent complex maar dat heb ik graag“ [Dieve, tu esi sudėtingas, bet man tai patinka] parodo, kodėl taip sunku paleisti žmogų, kuris skaudina, bet vis tiek atrodo vertas visų tų pastangų.