Taşladı reiškia „užmėtė akmenimis“. Tai stiprus veiksmažodis, kuris dainoje naudojamas perkeltine prasme.
Edis dainuoja apie tai, kaip jo širdis „užmėtė akmenimis“ tuos, kurie ateidavo, kad meilė užgestų. Tai rodo jo širdies atsparumą ir nenorą pasiduoti, net ir po nusivylimų. Šis žodis suteikia dainai dramatiškumo ir emocinio gylio.
Edis dainoje „Benim Ol“ („Būk mano“) kalba žmogus, kuris vis dar laukia sugrįžtančio mylimojo. Jis prisiima savo kaltės dalį: „Suç payıma düşense, giderim yine sen düşünme“ („Jei man tenka kaltė, aš vis tiek išeisiu, tu nesijaudink“). Tačiau išėjimas čia nereiškia, kad jausmai baigėsi. Dainininkas sako, kad kito žmogaus bandymai jį palaužti nebeskaudina taip, kaip anksčiau: „Acıtmaz canımı bir gidişle“ („Vienas išėjimas manęs nesužeis“).
Įdomiausias vaizdas slypi eilutėse apie širdį: „Kalbim aşkları sönsün diye geleni taşladı“ („Mano širdis akmenimis apmėtė kiekvieną atėjusį, kad meilės užgestų“). Tai nėra tiesioginis akmenų mėtymas. Jis vaizdingai prisipažįsta atstūmęs žmones ir bandęs užgesinti meilę, o vėliau pradėjęs gailėtis ir laukti būtent to vieno žmogaus. Priegiesmyje prašymas tampa labai tiesus: „Hadi yine gel, benim ol“ („Na, grįžk ir būk mano“). Jei mylimasis jo negirdi ir nepasirenka, jis klausia: „Kime giderim? Kime veririm yüreğimi?“ („Pas ką eisiu? Kam atiduosiu savo širdį?“). Tai meilės daina apie užsispyrimą, kaltę ir labai konkretų norą: kad tas žmogus dar kartą sugrįžtų.