Martılar Lyrics in Lithuanian by Edis
Boynu bükük pažodžiui reiškia „nuleidęs galvą“ arba „nulenkęs kaklą“. Turkų kalboje tai vaizdingas posakis, apibūdinantis labai nuliūdusį, prislėgtą žmogų ar dalyką.
Dainoje ši frazė vartojama kalbant apie „boynu bükük şarkılar“, tai yra liūdnas, melancholiškas dainas, kurias atlikėjas leidžia mylimajai. Šis neįprastas posakis suteikia dainos žodžiams stiprų emocinį ir poetišką atspalvį.
Edis dainoje „Martılar“ dainuoja apie žmogų, kurio nebuvimas tampa beveik nepakeliamas. Jis tyli dėl prisiminimų, nors mylimasis paliko „boynu bükük şarkılar“ [liūdnas, tarsi nuleidęs galvą dainas], o prašymas skamba labai tiesiai: „Dön artık, üzülecek martılar“ [grįžk, kitaip liūdės net kirai]. Čia meilės ilgesys toks didelis, kad be kito žmogaus gyvenimas prilyginamas mirčiai. Kirai nėra paaiškinami tiesiogiai, todėl jie tampa smagiu, keistu ir kartu liūdnu laukimo ženklu.
Dainos pasakotojas pasiruošęs beveik viskam: „Yine bana gel, ben kölen olurum“ [vėl grįžk pas mane, būsiu tavo vergas]. Jis prašo mylimojo būti styga gitarai ir vaistu žaizdoms, o prisiminimus paversti baltais, šviesiais. Vis dėlto tekstas ne vien liūdnas. Eilutėje „Böyle sevmeden anlamazlar“ [jie nesupras, kol taip nemylės] girdime užsispyrimą, o „Niyetin çat çat çatlatmaksa, inadına pat pat sallar kalçam“ [jei tavo tikslas yra mane susprogdinti iš pykčio, aš tyčia judinsiu klubus] įneša pašėlusio humoro ir pasipriešinimo. Net sienos verktų, jei jis papasakotų savo istoriją, o mintys, pokalbiai ir kiekvienas pabudimas vėl nuveda pas tą patį žmogų.
