Hulluuden highway tiesiogiai verčiasi kaip "beprotybės greitkelis". Tai labai paveikus ir įsimintinas posakis, kuris puikiai atspindi dainos nuotaiką.
Šiame kontekste, "beprotybės greitkelis" metaforiškai apibūdina gyvenimo kelią, kuriame pilna chaoso, sunkumų ir beprotiškų situacijų, su kuriomis susiduria dainos herojus. Tai ne kasdienis žodis, todėl jis išsiskiria ir priverčia susimąstyti apie jo gilesnę prasmę dainoje.
„Hulluuden Highway“ skamba kaip skubus pasivažinėjimas per pervargusį, triukšmingą miestą. Pasakotojas liepia užsimerkti, užčiaupti burną, suskaičiuoti iki penkių tūkstančių ir nuleisti pečius į vietą. Gatvėse kažkas vis sprogsta ar trankosi: „Taas kuuluu pam pam“ („Vėl pasigirsta bum bum“), o žmogus tiesiog nori vienos dienos, kai niekas ant jo nešauktų. Miestas reikalauja žinoti, „kas, kur ir kada vyksta“, bet net pagalba nebedžiugina, kai „niekas daugiau nebesijaučia“. Posakis „Tää on hulluuden highway“ („Tai beprotybės greitkelis“) čia tinka tiesiai: visi lekia, nors kelias niekur nebeveda.
Dainoje daug kandžių, net juokingai aštrių vaizdų. Peteris ir Helinä yra Peteris Penas bei Skimbam iš suomiško jų pavadinimo, tačiau čia pasaka apverčiama aukštyn kojomis: Peteris „ima, kiek tik spėja“, o Helinä nebesklando, jei už tai nesumokama. Toliau pykstama dėl kraštutinio mąstymo, kuris kursto neapykantą, net tarp veganų kyla ginčas dėl vaisių minkštimo. Vis dėlto priedainis palieka labai konkretų atramos tašką: „Suljet silmäsi hengität“ („Užmerki akis, kvėpuoji“), tada „Avaat silmäsi hengität“ („Atmerki akis, kvėpuoji“). Naktis neatneša ramaus atsakymo, bet rytoj galėsi suprasti daugiau. Svarbiausia frazė kartojama be jokių pagražinimų: „Vielä elossa oot!“ („Tu vis dar gyvas!“).