S'acharner reiškia „užsispyręs“, „atkakliai siekti“ arba „įnirtingai pulti“. Tai veiksmažodis, reiškiantis intensyvų ir dažnai nepaliaujamą pastangų darymą, kartais su neigiamu atspalviu, pavyzdžiui, persekiojimas ar įkyrumas.
Indila dainoje „Dernière Danse“ šis žodis naudojamas apibūdinti pasikartojančią kančią: „Pourquoi s'acharner? Tu recommences!“ (Kam taip įnirtingai? Tu vėl pradedi!). Tai puikiai atspindi dainos temą – kovą su skausmu ir bandymus nuo jo pabėgti, todėl tai yra įsimintinas ir jaudinantis žodis.
Šioje prancūzų atlikėjos Indila dainoje šokis tampa būdu išgyventi skausmą. Pasakotoja klaidžioja viena Paryžiaus metro stotyse ir tiesiai kreipiasi į savo jausmus: „Oh ma douce souffrance“ (ak, mano saldi kančia). Ji atvirai pripažįsta savo bejėgiškumą sakydama „Sans lui je suis un peu paro“ (be jo esu šiek tiek paranojiška – žodis paro čia yra prancūziškas žargonas, reiškiantis paranoją ar pamišimą) bei „sans toi ma vie n'est qu'un décor qui brille vide de sens“ (be tavęs mano gyvenimas tėra tuščia, prasmės neturinti blizganti dekoracija).
Vietoj to, kad pasiduotų baimei triukšmingame mieste, ji renkasi judesį ir viltį. Eilutėse „Je remue le ciel, le jour, la nuit / Je danse avec le vent, la pluie“ (aš judinu dangų, dieną, naktį / aš šoku su vėju, lietumi) matome dramatišką kovą su vienatve, kurioje prašoma tik trupučio meilės ir lašo medaus („Un peu d'amour, un brin de miel“). Dainuodama „Je suis une enfant du monde“ (aš esu pasaulio vaikas), Indila primena, kad net didžiausiame liūdesyje širdis išlieka atvira, o paskutinis šokis leidžia bent akimirkai pakilti virš visų nuoskaudų.