Plénitude reiškia „pilnatvė“ arba „visapusiškumas“. Tai gražus ir gilus žodis, apibūdinantis visiškos ramybės, pasitenkinimo ir išbaigtumo būseną.
Šioje dainoje žodis „plénitude“ vartojamas kartu su „paradoxe“ (paradoksu), apibūdinant sudėtingus, bet kartu ir harmoningus jausmus, patiriamus su mylimuoju. Tai rodo, kad net ir sudėtingose situacijose galima rasti pilnatvę ir ramybę.
„En Nuit“ skamba kaip naktinis pasivaikščiojimas dviese, kai nuobodulys, abejonės ir nostalgija ima slėgti, bet draugystė tampa būdu nuo jų pabėgti. Pasakotojas rašo apie bėgantį laiką, o kitas žmogus gyvena tuo, kas buvo pasakyta tarp jų. Eilutėje „La nuit, la lune, le feu, l’orage“ [Naktis, mėnulis, ugnis, audra] susidėlioja beveik kino scena: tamsios gatvės, vėjas, lietus ir audra. Kiek netikėta, kad daina apie liūdesį taip atkakliai siūlo veikti: „Relever ta tête, sois courageux“ [Pakelk galvą, būk drąsus]. O „à deux“ reiškia „dviese“, todėl svarbiausia čia ne didvyriškai kovoti vienam, o prisiminti, kad dviese nuoboduliui sunkiau laimėti.
Dainoje daug judėjimo: bėgti, šokti lietuje, kopti, slėptis nuo laiko ir bent akimirkai pabėgti nuo „l’ennui“ [nuobodulio]. Posakis „les bons moments me foutent ta rage“ čia yra šnekamasis ir gana grubus: geri prisiminimai kitą žmogų tiesiog siutina, nes jie primena, ko trūksta. Tačiau netrukus lieka ne minia ar triukšmingas pasaulis, o „toi“ [tu], tavo prisiminimai ir ilgesio pilna širdis. „En Nuit“ gražiai laikosi ant šio prieštaravimo: vienatvę galima apkabinti, bet su kitu žmogumi galima ir bėgti per miestą, ir gulėti nejudant, kartu bandant pristabdyti laiką.