Ofileam yra veiksmažodžio a ofili (vysti, nykti) imperfekto forma. Tai reiškia, kad kažkas vysta arba nyksta per tam tikrą laiką.
Šioje dainoje žodis vartojamas perkeltine prasme, apibūdinant emocinį ir dvasinį nykimą. Dainininkė sako: „Tu n-ai observat că mă ofileam“ (Tu nepastebėjai, kad aš vystau), pabrėždama, kad jos partneris nepastebėjo jos kančios ir lėto nykimo santykiuose. Tai gilus ir jaudinantis žodis, puikiai atspindintis dainos temą.
Irina Rimes šioje popdramoje visai nevynioja žodžių į vatą: ji tiesiog liepia buvusiam partneriui dingti iš akiračio. Dainos pradžioje nuskamba tiesus įspėjimas: „Nu mă căuta, nu mă căuta / Am fugit de mult, nu mai sunt a ta“ („Neieškok manęs, neieškok manęs / Jau seniai pabėgau, nebesu tavo“). Įdomu tai, kad ji pasitraukė tyliai, o kitas žmogus to net nepastebėjo. Vienas stipriausių rumuniškų posakių čia yra „ai dat cu mine de pământ“ („trenkei mane į žemę“), reiškiantis visišką emocinį sumušimą ar grubų elgesį. Dainininkė pabrėžia, kad tai nutiko ir pirmą, ir antrą kartą, todėl kantrybė tiesiog baigėsi.
Liūdesys dainoje siejamas su gamta ir laiku. Priedainyje kartojamas klausimas „Ce s-a întâmplat cu noi?“ („Kas nutiko su mumis?“) susilieja su vaizdiniu „Timpul plânge, îl simt în ploi“ („Laikas verkia, jaučiu jį lietuje“). Ašaros prie lango baigėsi, laikas bėga, o pradžios meilė dabar atrodo tokia sena, kad tapo „atât de neadevărat“ („tokia netikra“). Tai kūrinys apie vėlyvą supratimą, kad santykiai jau seniai buvo mirę, o dabar tiesiog per vėlu ką nors taisyti.