Nimănui reiškia „niekieno“. Tai įdomus žodis, nes jis yra neigiamas įvardis, reiškiantis nuosavybės nebuvimą, ir yra gana retas kasdienėje kalboje.
Šioje dainoje Irina Rimes dainuoja „Eu sunt a nimănui“ (Aš esu niekieno). Ši frazė puikiai atspindi dainos temą – vienatvę, praradimo jausmą ir tapatybės krizę, kai dainininkė jaučiasi niekam nepriklausanti ir pasimetusi.
Irina Rimes šioje dainoje kalba apie tą nemalonų momentą, kai santykiuose pradedi prarasti save ir pamažu tampi panašus į žmogų, kuris tave skaudina. Ji dainuoja: „Încep să fiu ca tine / Încep să mă urăsc“ („Pradedu būti kaip tu / Pradedu savęs nekęsti“). Dainos herojė jaučiasi taip, lyg kitas žmogus visada būtų teisus, o ji – nuolat klystanti („ai mereu dreptate / Iar eu mereu greșesc“). Tai veda prie skaudaus kontrasto: kol partneris atrodo priklausantis visiems, ji lieka viena ir niekam nereikalinga („Tu eşti al tuturor / Eu sunt a nimănui“ – „Tu esi visų / Aš esu niekieno“).
Nors dainoje skamba atviras nusivylimas, joje atsiranda ir labai taiklus, šiek tiek ironiškas pastebėjimas apie savo vertę: „De ce mă duc pe minus / Când eu sunt minunată“ („Kodėl aš einu į minusą, kai esu nuostabi“). Čia posakis „a se duce pe minus“ reiškia smukimą žemyn, energijos ar savivertės praradimą. Ji pripažįsta, kad kiti vyrai ją vertina („mă vor toți bărbații“), tačiau jos mintys vis tiek sukasi tik apie tą vieną žmogų. Tai daina apie vidinį konfliktą tarp to, ką žinai apie save, ir to, kaip jautiesi šalia kito.