Fernweh yra vokiškas žodis, reiškiantis „tolio ilgesį“ arba „kelionių troškimą“. Tai nėra tiesiog noras keliauti, o gilus, kartais net skausmingas ilgesys būti toli, nepažįstamoje vietoje.
Šioje dainoje žodis „Fernweh“ yra ypač įdomus, nes dainininkas sako: „Ich habe Fernweh ohne Ende, Fernweh für das Fremde, Weil ich mir selber fremd geworden bin.“ Tai reiškia, kad jis jaučia begalinį tolio ilgesį, ilgesį to, kas svetima, nes pats sau tapo svetimas. Tai suteikia žodžiui gilesnę, filosofinę prasmę, susijusią su savęs paieškomis ir tapatybės krize, o ne tik su paprastu noru keliauti.
Ar tau kada nors teko kalbėti protingais žodžiais vien tam, kad paslėptum visišką pasimetimą savo viduje? Vokiečių grupė AnnenMayKantereit dainoje „Hinter Klugen Sätzen“ kalba būtent apie tai. Dainos pasakotojas atvirai pripažįsta: „Ich versteck' mich hinter klugen Sätzen“ („Aš slepiuosi už protingų sakinių“) ir daro tariamas išvadas, kurios iš tiesų nieko nekeičia („Ziehe Konsequenzen / Die gar keine sind“). Jis paveda draugus, nemoka užbaigti pradėtų reikalų ir beprotiškai ilgisi tolimų kraštų („Fernweh ohne Ende“), nes pats sau tapo visiškai svetimas („Weil ich mir selber fremd geworden bin“).
Šis roko kūrinys skamba lyg tiesus ir šiek tiek chaotiškas vidinis monologas. Čia atvirai kalbama apie baimę mylėti („Ich habe Angst zu lieben“) ir mintis, kad viskas vis tiek kada nors baigsis („Weil alles irgendwann vergeht“). Jis norėtų išmokti tylėti („Wie man schweigen lernen kann“) arba tiesiog dažniau pabūti prie jūros kranto („an der Küste“), kur viskas atrodo kitaip. Klausydamasis šios dainos ne tik išgirsi autentišką vokiečių kalbos jausmą, bet ir pamatysi, kaip taikliai galima apibūdinti žmogaus norą tiesiog pasislėpti nuo savęs paties.